Dabar, kai vaikai neina į darželius bei mokyklas palaikyti ramybę ir susitelkimą namuose padeda suplanuota bendra veikla. Bendra veikla stiprina santykius ir nuramina.
Tai puikus metas kurti santykius su vaikais– sutarti laiką ir kiekvieną dieną užsiimti kuo nors kartu. Kai vaikai žino, kad sutartu metu galės leisti laiką su Jumis, jie jaučiasi svarbūs, gali planuoti savo asmenines veiklas ir nebando dėmesio išsireikalauti verkimu, zyzimu ar kumščiais.
Suplanuota bendra veikla padeda vaikui suprasti, kad yra reikalingas ir mylimas. saugus, nes artimiausi žmonės yra šalia. Tai padeda stiprinti ryšį su vaikais ir išgyventi mažiau nerimo šiuo visiems įtemptu laikotarpiu.
Svarbu, kad bendra veikla būtų maloni tiek vaikui, tiek Jums.
Ką veikti kartu vieną kartą gali sugalvoti vaikas, kitą kartą mama. Svarbu, kad kiekvienas vaikas galėtų pasiūlyti veiklą ir į jo pasiūlymą būtų atsižvegta.
• Lankydami darželį ar mokyklą vaikai yra įpratę prie rutinos ir žinojimo ką veiks kitą dieną. Karantino laikotarpiu įprastinės kasdienės veiklos dingsta, ir tai vaikams kelia daug nerimo. Ką daryti?
• Galima susitarti kuriuo metu šeima užsiims malonia veikla: iki pietų, po pietų ir t.t.
• Jei yra galimybė, galima susitarti dęl konkretaus laiko. Pvz.; kiekvieną dieną nuo 16.00val. iki 18.00val.
• Paimkite popieriaus lapą ir parašykite skelbimą: Suplanuota bendra veikla. Kiekvieną dieną nuo 16.00val. iki 18.00val.
• Tegu kiekvienas vaikas pasiūlo malonią veiklą ir visus malonių veiklų pasiūlymus surašykite ant poieriaus lapo. Turėsite sąrašą malonių veiklų į kurį galėsite pasižiūrėti, kai pritrūks idėjų.
• Bet kurio amžiaus vaikams būtina akademinė veikla ir bent trumpas laikas lauke (jeigu yra galimybė, išvengti tiesioginių kontaktų su kitais vaikais ir suaugusiais). Jei tokios galimybės nėra likite namuose
• Kartu pietaukite ir vakarieniaukite, taip pat skirkite laiko tvarkymuisi.
• Tačiau nepamirškite ir asmeninio laiko, poilsio.
• Būtinai išlaikykite įprastą, stabilų miego laiką.

Ką galima veikti?

ŽAIDIMAI 2-4 METŲ VAIKAMS (linksmai galima žaisti ir su vyresniais)

Esame įpratę, kad ugdantys žaidimai – tai nupirktos kaladėlės, kortelės, dėžutės... Bet egzistuoja daugybė žaidimų, kuriems reikalingi įprasti namų daiktai.
• Linksmasis maišelis. Padarykite savo vaikui linksmybių maišelį, kad suteiktumėte stimuliuojančių idėjų jo vaizduotei. Ko prireiks? popierinių maišelių ir po 3 daiktus į kiekvieną iš jų. Tarkim, muilas, kempinė ir guminis ančiukas (maudynėms); šaukštelis, lėkštutė ir puodelis (maistui); bateliai, palaidinė ir kelnės (rengimuisi).
Sudėkite į maišelius po tris tinkančius vieni prie kitų daiktus. Pasodinkite vaiką ant žemės ir paduokite pirmąjį maišelį. Atidarykite jį ir leiskite vaikui išimti vieną iš daiktų, nežiūrint į kitus.
Tegu iš pradžių vaikas įvardina daiktą, o paskui paklauskite, kad dar, jo nuomone, galėtų būti viduje. Jei vaikas atspėja teisingai nors vieną iš daiktų – ištraukite ir duokite vaikui. Tegul vaikas pabando atspėti, koks daiktas paskutinis.
Jei vaikui sunku atspėti, koks liko paskutinis daiktas – sudėkite pirmuosius du šalia ir paaiškinkite, kaip jie susiję. Kai vaikas atspėja visus tris daiktus, paprašykite, kad paaiškintų, kas tarp jų bendra. Pakartokite su visais maišeliais. Panašų žaidimą sužaiskite su produktais.

• Kas viduje? Maži vaikai primena mažuosius tyrinėtojus, nes yra itin
smalsūs ir besidomintys viskuo aplinkui. Jiems patinka viską išardyti ir pažiūrėti, kas viduje.
Ši veikla stipriai stimuliuoja protinę veiklą. Ko prireiks? Popierinių maišelių, nedidelių daiktų, kuriuos būtų galime maišeliuose paslėpti (įprastų žaisliukų, šukų, buteliukų, kamuoliukų, raktų rinkinio, batelių ir pan.) bei lipniosios juostos.
Paimkite skirtingus, bet vaikui gerai pažįstamus daiktus. Po vieną sudėkite į maišelius, maišelio viršų užlenkite ir užklijuokite lipniąja juosta. Kartu su vaiku atsisėskite ant žemės, o maišelius paslėpkite už savęs. Paimkite vieną maišelį su vienu daiktu ir duokite vaikui ji pačiupinėti, paskatinkite jį paspėlioti, kas viduje. Jei vaikui nepavyksta atspėti, galite šiek tiek jam pasakinėti, bet nepasakykite atsakymo. Spėliokite, kol vaikui pavyks.

Judrūs žaidimai MAŽIESIEMS
Pasakykite mažyliui: "Kas greičiau pribėgs iki (sofos, spintos ir t.t.)". Ir imkite rungtyniauti. Žinoma, vaikiukas turi būti nugalėtoju!
• Morka zuikiui. Išdėliokite ant grindų morkas ir bulves (žaislinę ar tikrą) ir pasodinkite prie vaikiško staliuko zuikutį. Pasiūlykite vaikučiui greitai greitai darže zuikučiui surinkti tik morkytes.
• Stop. Kartu su mažyliu darykite skirtingus judesius: plokite delniukais, šokite, šliaužkite, trepsėkite kojytėmis ir t.t. Kai tik Jūs sakote "Stop!" – visi judesiai turi sustoti, Jūs turite sustingti.
• Diena – naktis. Kai Jūs sakote "diena" – galima judėti, bėgioti, trepsėti, ploti (pvz., pagal muziką). "Naktis" – visi sustoja ir stengiasi nejudėti.
• Maži – didelis. Pasakykite mažyliui: "Štai, kokie mes dideli" ir pakelkite rankas į viršų. "O dabar - maži" – prisėskite ant suoliuko ar pritūpkite. Pakartokite pratimą kelis kartus: "Dideli, maži, dideli, maži", palaipsniui galima didinti tempą.
• Šalta – šilta. Atsisėskite su vaiku ant kilimo, sudėję kojas lyg turkai. Pasakykite: "Papūtė šiaurinis vėjas. Pasidarė šalta šalta". Susisukite į kamuoliuką, sukryžiavę rankas ant krūtinės. O ties žodžiais: "Saulutė pasirodė. Pasidarė šilta šilta" — atsipalaiduokite, prasivėdinkite nosinaitėmis ar popierinėmis vėduoklėmis.
• Meškiukas – zuikiukas. Pasodinkite skirtinguose kambario kampuose didelį žaislinį meškiną ir kiškį. Atsistokite su vaiku kambario viduryje ir sakykite: "Bėkim pas meškiną". Kai vaikas palies meškiną, tarkite: "O dabar bėkim pas zuikį". Vėliau galima pasunkinti užduotį: bėgti pas didelį meškiną ar mažą meškutį; didelį arba mažą zuikį; arba galima pridėti dar porą žaislų, pas kuriuos galima bėgioti.
SU VYRESNIAIS

• Sudarykite šeimos grojaraštį. Kartu atrinkite mėgstamiausius muzikinius kūrinius ir sudėkite į vieną grojaraštį. Vaikams bus malonu klausytis tiek su tėvais, tiek vieniems.
• „Keliaukite po pasaulį“. Pasirinkite šalį ir visą dieną „keliaukite“ po ją. Pvz., pasigaminkite tai šaliai būdingų patiekalų, išmokite kelis joje vartojamus žodžius, suraskite ir papasakokite vieni kitiems įdomių faktų apie tą kraštą ar net surenkite protmūšį.
• Užduokite vienas kitam klausimus pasirinkta tema. Vieną kartą temą gali sugalvoti vaikas, kitą kartą – suaugęs. Kol tėvai užsiėmę, vaikas taip pat turės, ką veikti, kol parengs klausimus.
• Vardinkite daiktus, kuriuos matote namuose ar per langą. Pasirinkite raidę ir paeiliui vardinkite, kokius daiktus matote iš tos raidės.
• Dekoruokite drabužius. Karpykite juos, išpieškite ar išsiuvinėkite.
• Kurkite istoriją. Kiekvienas paeiliui sugalvodamas po sakinį, sukursite savo unikalų pasakojimą.
• Spėliokite, apie kokį daiktą galvoja kitas. Vienas sugalvoja daiktą, kurį tuo metu mato, o kitas užduodamas klausimus, bando išsiaiškinti, kas tai yra. Atsakinėti galima „Taip“ arba „Ne“.
• Pasakokite apie savo vaikystę. Vaikams labai įdomu sužinoti, ką žaisdavo jų tėvai, kaip rengdavosi, ką mėgo valgyti, kur atostogaudavo, kokius pažymius gaudavo ir pan. Vaikai mielai užduoda daug papildomų klausimų.
• Papasakokite vaikams apie jų „vaikystę“. Nesvarbu kokio amžiaus vaikai, visiems labai įdomu klausytis istorijų apie save, ypač apie tą amžių, kurio jie patys neprisimena. Pasakokite, kaip džiaugėtės jiems gimus, kaip ramindavote, kokių juokingų istorijų nutikdavo.
• Kurkite kryžiažodžius. Vienas parengia kryžiažodį, kitas jį išsprendžia. Paskui atvirkščiai. Tokiu būdu vaikas gali labai praplėsti savo žinias.
• Gaminkite kartu. Pasiūlykite vaikui surasti receptą ir vėliau jį kartu išbandykite.
• Aptarkite filmus. Kartu žiūrėkite filmą ir paskui jį aptarkite. Paklauskite vaiko, kuri vieta labiausiai patiko, jeigu būtų herojaus vietoje, kaip jis pasielgtų, kodėl, jo nuomone, veikėjas priėmė tokį sprendimą ir pan.
• Sukurkite savo mankštos programą. Vieną pratimą siūlykite jūs, kitą – vaikas. Atsirinkite tuos, kuriuos visi galėsite atlikti, ir kiekvieną dieną kartu mankštinkitės.
• Pertvarkykite kambarį. Kartu aptarkite, kaip galėtumėte atnaujinti vaiko kambarį ar bendras erdves: perstumdyti baldus, pakabinti vaiko piešinių ar šeimos nuotraukų, pertvarkyti daiktus lentynose.
• Užsiimkite sodininkyste. Pasisėkite prieskoninių žolelių ar gėlių, tinkamų balkonui, auginkite svogūnų laiškus. Įvairaus amžiaus vaikams įdomu prižiūrėti augalus ir stebėti, kaip jie auga.
• Ieškokite paslėptų daiktų „Šilta–šalta“. Vienas paslepia sutartą daiktą kambaryje, o kiti turi jį surasti, vadovaudamiesi paslėpusiojo užuominomis: „šilta“ (kai yra visai arti ieškomo daikto) arba „šalta“ (kai daiktas yra gerokai toliau).
• Žaiskite laivų mūšį. Senas, bet ir vaikus, ir suaugusiuosius labai įtraukiantis žaidimas. Tam užtenka languoto sąsiuvinio lapų ir pieštuko.
• Pieškite mįsles. Sugalvokite objektą arba daiktą (pvz., namas). Popieriaus lape nupieškite tik mažą jo detalę (pvz., kaminą be dūmų). Vaikai spėja, kokio objekto ar daikto tai dalis. Jei atspėti nepavyksta, papildykite piešinį, dar keliomis detalėmis iki tol, kol atspės. Tada, apsikeiskite.
• Lankstykite iš popieraus. Įvedę Google paieškos langelyje žodį “origamis” bei pasirinkę aplanką “Vaizdo įrašai” rasite daug filmuotos medžiagos kaip išlankstyti įvairius objektus. Tai smagus užsiėmimas vaikams ir suaugusiems.

Žaidimų džiaugsmo ir naujų atradimų

Utenos šeimos ir vaiko gerovės centro psichologė E.Vaišnoraitė